Mediacija

Mediacija – konfidencialus ginčų sprendimo procesas, kuriame neutralus ir nešališkas mediatorius padeda šalims išgirsti viena kitą, išgryninti nesutarimo klausimus, įvertinti galimus sprendimus ir susitarti. Mediatorius neteikia sprendimo vietoje šalių ir neatstovauja nė vienos iš jų interesams.

Mediacija gali vykti dar iki kreipimosi į teismą arba jau nagrinėjant bylą. Ji tinka tuomet, kai šalims svarbu ne tik išspręsti konkretų teisinį klausimą, bet ir sumažinti konflikto įtampą, išlaikyti dalykinius ar šeimos santykius bei pačioms kontroliuoti susitarimo turinį.

• Kai abi šalys yra pasirengusios bent jau svarstyti taikaus susitarimo galimybę.
• Kai svarbu išsaugoti šeimos, verslo, darbo ar kitus tęstinius santykius.
• Kai ginčas apima ne vieną reikalavimą ir teismo sprendimas neišspręstų visų praktinių klausimų.
• Kai šalys siekia neviešo ir lankstesnio proceso.
• Kai norima susitarti dėl individualių sąlygų, kurios neapsiriboja teisme pareikštais reikalavimais.

Svarbu: mediacija nėra susitarimas bet kokia kaina. Kiekviena šalis turi teisę įvertinti siūlomas sąlygas, konsultuotis su advokatu ir nepasirašyti susitarimo, kuris neatitinka jos interesų.

Šeimos ginčai

• Santuokos nutraukimas ir jo teisinės pasekmės.
• Vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimai.
• Sutuoktinių turto ir prievolių padalijimas.
• Tėvų tarpusavio nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, ugdymo ar kitų reikšmingų sprendimų.

Turto, paveldėjimo ir bendraturčių ginčai

• Paveldėto turto pasidalijimas ir įpėdinių tarpusavio nesutarimai.
• Naudojimosi bendru turtu tvarka, turto atidalijimas ir kompensacijos.
• Nekilnojamojo turto sandorių, nuomos, kaimynystės ir kitų turtinių santykių ginčai.

Verslo ir darbo ginčai

• Akcininkų, bendrovės dalyvių, vadovų ir verslo partnerių nesutarimai.
• Sutarčių vykdymo, atsiskaitymo, žalos atlyginimo ir skolų klausimai.
• Darbdavio ir darbuotojo ginčai, kai šalys siekia rasti abiem priimtiną sprendimą.

Kai tarp šalių kyla šeimos ginčas dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo ar kitų šeimos teisinių santykių, prieš kreipiantis į teismą paprastai privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.

Privaloma yra pasinaudoti nustatyta ikiteismine procedūra, tačiau tai nereiškia pareigos susitarti. Mediaciją gali inicijuoti abi šalys kartu arba viena šalis. Jei susitarimo pasiekti nepavyksta arba kita šalis nesutinka dalyvauti, laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ginčas gali būti perduotas spręsti teismui.

Jeigu byla jau nagrinėjama teisme, šalys gali prašyti perduoti ginčą arba jo dalį teisminei mediacijai. Šiai procedūrai būtinas šalių sutikimas. Teisminę mediaciją vykdo teismo mediatorius, o nepavykus susitarti bylos nagrinėjimas teisme tęsiamas.

• Įvertiname ginčo aplinkybes ir tai, ar konkrečioje situacijoje mediacija gali būti racionalus sprendimo būdas.
• Paaiškiname teisinę padėtį, galimus reikalavimus, rizikas ir derybų ribas.
• Padedame pasirengti mediacijai: nustatyti tikslus, prioritetus, galimas nuolaidas ir sąlygas, kurių klientas negali priimti.
• Rengiame kreipimąsi dėl mediacijos, pasiūlymą kitai šaliai ir kitus reikalingus dokumentus.
• Kliento pavedimu dalyvaujame mediacijos susitikimuose ir padedame teisiškai įvertinti siūlomus sprendimus.
• Rengiame taikos sutarties projektą, tikriname jo vykdymo, atsakomybės ir kitų sąlygų aiškumą, o prireikus teikiame sutartį tvirtinti teismui.

Mediatoriaus ir advokato funkcijos skiriasi. Mediatorius yra neutralus abiejų šalių atžvilgiu. Advokatas gina ir atstovauja tik savo kliento interesams. Jei tame pačiame ginče teikiama mediatoriaus paslauga, mediatoriaus ir vienos šalies atstovo vaidmenys nėra derinami.

1. Pirminis situacijos įvertinimas. Aptariamas ginčas, šalių santykiai, tikslai ir mediacijos tinkamumas.
2. Mediacijos inicijavimas. Kreipiamasi į pasirinktą mediatorių, kitą ginčo šalį arba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kai taikoma privalomoji mediacija.
3. Pasirengimas. Išgryninami ginčo klausimai, teisinė pozicija, interesai ir galimų sprendimų ribos.
4. Mediacijos susitikimai. Šalys bendrauja kartu arba atskirai su mediatoriumi; susitikimai gali vykti gyvai arba nuotoliniu būdu.
5. Susitarimas. Pasiekus sutarimą, jo sąlygos aiškiai įforminamos taikos sutartyje ar kitame šalių susitarime.

Ar mediatorius nusprendžia, kuri šalis teisi?

Ne. Mediatorius nepriima šalims privalomo sprendimo, nevertina jų kaip teisėjo ir neprimeta susitarimo sąlygų. Galutinį sprendimą priima pačios šalys.

Ar privalomoji mediacija reiškia, kad privalau susitarti?

Ne. Privalomas yra pasinaudojimas teisės aktuose nustatyta procedūra, o ne pareiga sudaryti taikos sutartį.

Ar galiu mediacijoje dalyvauti su advokatu?

Taip. Advokatas gali padėti pasirengti, dalyvauti procese ir įvertinti siūlomo susitarimo teisines pasekmes. Konkreti dalyvavimo tvarka derinama su mediatoriumi ir kitais proceso dalyviais.

Ar mediacija yra konfidenciali?

Mediacijos procesui taikomas konfidencialumo principas, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

Kas vyksta, jei susitarti nepavyksta?

Nepasiekus susitarimo, šalys nepraranda teisės ginčą spręsti teisme. Jei byla jau buvo nagrinėjama teisme ir perduota teisminei mediacijai, jos nagrinėjimas tęsiamas.

Ar mediacija gali vykti nuotoliniu būdu?

Taip, jeigu šalys ir mediatorius susitaria dėl nuotolinio proceso.