Buvome sudarę preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartyje numatėme netesybas, jei butą atsisakytų parduoti pardavėjas, tačiau nenumatėme netesybų, jei butą atsisakytų pirkti pirkėjas. Esu girdėjęs, kad tokiais atvejais galiu reikalauti netesybų tokio pat dydžio, kaip kad buvo nustatytos pardavėjui. Ar tiesa?
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK. 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti.
Be abejo, Jūsų atveju sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo buvo sudarytos išskirtinai vienos šalies (pirkėjo) naudai, tačiau tokios sutarties sąlygos aiškinimas kaipbesąlyginio susitarimo dėl tokio pat dydžio netesybų ir kitos šalies naudai prieštarautų minėtam šalių laisvės principui. Tai reiškia, kad nesant kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog susitarėte su pirkėju dėl netesybų mokėjimo jam atsisakius sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį – vien tik sutarties sąlygos dėl netesybų mokėjimo vienos šalies naudai egzistavimas nepatvirtina, kad buvo susitarta ir dėl tokio pat dydžio netesybų taikymo kitos šalies naudai.
Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2016/10/17/112/vienos-salies-naudai-itvirtintos-netesybos/#ixzz4RydneZ1c